La Barako Pasaka

Apie tai, kas nauja

+ 1 komentaras
Turbūt daugelis blogerių sutiks, kad po ilgų rašymo metų sunku atsikratyti įpročio kartais galvoti taip, lyg kurptum naują įrašą. Ištryniau blogą, bet neilgai trukus ir vėl atsidarau naują...

Maždaug prieš pusantro mėnesio atsikrausčiau į Vilnių studijuoti (ir studentauti). Iš girdėtų pasakojimų ir ankstesnių apsilankymų, apie bendrabučius buvau susidariusi ne patį geriausią įspūdį. Apytiksliai taip - daiktų priversti kambariai, netvarkingi (ir neretai užknisantys) kambariokai, apšnerkšti tualetai, dušai ir virtuvės bei girti tūsovščikai kaimynai. Ir žinot, beveik niekas nepasitvirtino. Papunkčiui:

  • kambarys:
    Pradžia buvo gūdoka. Radom tuščių butelių kolekciją, daug varžtų sienose, o iš naudojimui tinkamų baldų - tris lovas. Šleikščiai žali tapetai puikiai derėjo prie ryškiai geltonų spintų (iš kurių net lentynos buvo paslaptingai dingusios), o lubas aplink lempą puošė kažkas panašaus į degimo žymes. Administratorius sakė, geras kambarys, anksčiau gyveno merginos...
    Po kelias dienas trukusių remonto ir švarinimosi darbų vieta tapo gyvenama. Tiesa, baldų neturėjom dar ilgai ir visus užsukusius linksminome ant grindų gulinčia lentyna-stalu ir rytietiškomis“ valgymo tradicijomis - viskas ant žemės. Galbūt iš dalies ir dėl to šiuo metu tam tiklsui turim nedidelį juodą staliuką ir pagalvėles - ir vietos nedaug užima, ir tradiciją išlaikom.
    Finalinis kambario variantas džiugina akį, o širdį glosto užsukusiųjų komentarai - atrodo, iš tiesų sugebėjom susikurti namus (o kai vakarais pavažiuoja stogas, vietos net ir pašokti užtenka...)
  • kambariokai:
    Gyvenimas taip jau suklostė, kad apsigyvenau su dviem draugėmis. Žmonės kalba, negalima taip daryti, nes susipyksi, bet ką jie supranta... Tiesą sakant, gyvenimas su draugėmis turi daugybę pliusų.
    Nuo pat pirmos dienos buvo daug lengviau tvarkytis su visais remonto ir daiktų reikalais (ir apskritai pats procesas tapo gana smagus). Kadangi visos esam iš tos pačios kompanijos, nekyla problemų dėl žmonių atsivedimo namo - vis tiek visi pažįstami. Apskritai buitis daug paprastesnė, kai jei ne žinai, tai bent jau nutuoki, ko nemėgsta ir ką mėgsta su tavim gyvenantys. Kartu gaminamės, tvarkomės, kažkur einam. Nereikia susidarinėti pareigų sąrašų. Ir jaukumas savaime atsiranda, kai atmosfera natūraliai draugiška.
    Aišku, gyvenimas nėra tobulas, ypač, kai esi pratęs turėti savo asmeninę erdvę, bet aš su ryškiais nepatogumais nesusidūriau.
  • bendra:
    Nėra taip blogai. Aišku, bendrabučio gyventojai nėra linkę ypač rūpintis bendrų patalpų švara ir kartais tenka pažaisti žaidimą išplauk indus, kol neprisipildė visos trys užsikimšusios kriauklės“, bet prie visko priprantama ir prisitaikoma. Iš pradžių ypatingai erzindavo bendra virtuvė - ramiai sau gaminiesi žmogus, o čia dar kažkas ateina, lyg ir reikia pasisveikinti, bet kad pirmą kartą žmogų matai... Dabar, kai visi jau bent iš veidų pažįstami, man visai patinka natūrali virtuvės socializavimosi terpė.
  • kaimynystė:
    Bendrabutis suteikia tikriausiai nepakartojamą galimybę pagyventi tarp jaunų žmonių. Kaimynų būna visokių, bet visokių (turbūt) ir reikia. Kai kas bent keletą kartų per savaitę ateina pasiskolinti degtukų ar aliejaus (o kai neateina, jau ir nerimauti pradedi) ir visada pakalbina, kitų net vardų nežinai ir nesi jokio bendro reikalo turėjęs... Čia pat pradedi pastebėti, kuo ir kiek smarkiai skiriasi vaikinų ir merginų buitis. Apskritai skųstis negali - žmonės gana geranoriški. Ramybės, kad ir kaip keista bebūtų, irgi netrūksta, tad tik gyvenk ir džiaukis.
O dabar išeikim už bendrabučio ribų.
Vilnius... Miestas, prigrūstas prisiminimų, kurie pirmomis dienomis vertė paranojiškai stebėti aplinką ir nedavė ramybės. Bet pamažu įgavau imunitetą.
Atrodo, kad vyksta pats miestas. Paskutiniai vakare ir pirmieji ryte troleibusai - sausakimši studentų.
Čia daug barų ir daug gražiai, bet panašiai atrodančių žmonių.
Vilnius mažas - gali du vakarus iš eilės skirtingose vietose sutikti tuos pačius žmones. Kartais net slegia, kad visur pilna pažįstamų.
Čia gražu, bet kartais trūksta gryno oro. Čia galima rasti veiklos bet kokiam skoniui. Apskritai miestas pateisina lūkesčius.

Pakeitus aplinką įdomu savy sekti nuolatinius kitimus ir virsmus. Rugsėjis su ne visada laimingais nutikimais, atrodo, truko visus metus... Dabartinė situacija keistoka - viskas neįtikėtinai pastovu ir savo vietose, o dėl to, ko trūksta - pati nieko negaliu padaryti. Kai kurie dalykai gyvenime vyksta tik savaime.

Katinas

1 komentarai (-ų):