La Barako Pasaka

Ataik ataik greičiau

+ Komentarų kol kas nėra
Žiūrėjau dabar šitą filmą ir ištraukos iš festivalių taip priminė tas kelias šiltas (arba ne) vasaros dienas prie jūros, kai visi būna purvini, užtinę, išgėrę arba pagirioti, vartosi ant smėlio ir pievų, šoka, šaukia ir kimsta, svajoja apie dušą ir miega priverstose daiktų palapinėse. Kiek visokių smagių dalykėlių gimsta tuose festivaliuose, nes ten gi nei gėdos, nei sarmatos, nei saiko, nei proto, bet vis tiek gerai!
Galvojau, įdėsiu kokią nuotrauką iš 2012-ų Karklės, bet neradau nė vienos pakankamai padorios. Na ką gi, ta proga lauksim kitos :)
Tai tiek iš tikrųjų šiąnakt ir tenorėjau,

jūsų minkštas, pūkuotas ir sentimentalus
Katinas

Trys savaitės be

+ Komentarų kol kas nėra
Penktadienį, lygiai po trijų savaičių, atgavau savo kompuką su visiškai švariu, tuštutėliu ir nauju hardu (nors jau ir užėmiau 50gb...). Ir iš tikrųjų, nieko tokio sudėtingo buvo pragyventi tas dienas. Iš pradžių jautiesi toks be vietos - lyg ir šio trūksta, lyg ir to, lyg ir nėr ką veikt. Bet po to tiesiog pripranti ir, kai atgauni, nebežinai, ką tiek laiko su juo darydavai. Dabar, aišku, jau adaptavausi atgal ir sėkmingai damušinėju Friends ir susitvarkinėju viską kaip turi būti (tarp kitko, labai mano skoniui atsinaujino iTunes grotuvas).

Per paskutines dienas išmokau, kaip nereikia prisirišt prie svetimo gero. O buvo taip:
sumąstėm vidury baltos dienos Kalėdų proga padovanoti draugui žiurkėną. Aišku, kaip tarėm, taip ir padarėm - sunkiai vargom, bet tos pačios dienos vakarą nupirkom ir įteikėm. Dėl techninių nesklandumų, o gal labiau dėl mažiuko saugumo, teko dar šiek tiek jį palaikyti mums pačioms - tris dienas bendrabuty ir paskutinę pas mane namie - kol bus galima šiltai ir saugiai pergabenti į pastovius namus. Niekada nesupratau, koks tolkas iš žiurkėno, bet padarėlis buvo toks gražutis ir guvus, kad įsimylėjau jį ir dabar labai liūdna, kad nebėr - pats mieliausias dalykas, kai jis savo mažytėm letenėlėm įsikimba į pirštą ir dairosi aplink... Bet bus laimingas naujuos namuos, o ir namai, kiek žinau, laimingi, sulaukę naujo gyventojo :)

Dar šiom dienom supratau, kad ypatingai šlykštus dalykas yra gyvenimas per dvi vietas. Grįžau namo, turiu pati viena visą kambarį ir nežinau, ką su tuo daryti ir viskas atrodo neteisingai. Mažu tiek pripratau visada būti su žmonėm, kad ėmiau bijoti tylos - per daug gerai savos mintys girdisi.

Sakau, gal reikia naujiems metams pasižadėti įveikti identiteto krizę ir iš naujo išmokti mylėti save.

Laikykitės, draugai, ir gražių visiems švenčių, kas mėgsta, o kas nemėgsta - kantrybės ir ištvermės, neilgai jos tęsiasi ;)

Iki,
Katinas
p.s.  čia šiek tiek matosi, kaip mažiukas atrodo :)







Kaip Kalėdų mes laukiam

+ Komentarų kol kas nėra
Na gerai, Katinas Kalėdų nelaukia, nes jų nemėgsta, bet užtat mes su Vovere laukiam ir šiandien Home Alone žiūrėjom visos trys! Sakė, kad kai žiūriu tą filmą, atrodau kablį pagavusi ant Kalėdų. Niekad nemaniau, kad galima kablį ant tokio dalyko pagauti, bet absoliučiai su jomis sutinku. Kai jau pradedu laukti Kalėdų, tai pradedu taip rimtai, nors iš tiesų, net nežinau, kodėl jas taip mėgstu. Gal dėl gražių vaikystės prisiminimų? Vienas mano mėgstamiausių yra apie tai, kaip buvau tokį tarsi guolį susisukusi po eglute. Taip taip, po eglute ir miegodavau, ir knygas skaitydavau. Turiu dar namuose tais pačiais metais įrašyta Titaniko kasetę su kalėdinėmis carlsbergo reklamomis..nežinau kodėl net ir po šitiekos metų taip gerai prisimenu jas. 
Šiaip ar taip, visai greitai kepsim imbierinius sausainius!

O šiandien savo mielosioms kambariokėms padariau super duper pietus, kurių turėjo dviejoms dienoms užtekti (mažiausiai!), bet o tik pažiūrėkit, jau dabar nieko nebeliko. Tai galvosiu, kad vištienos troškinys tikrai pavyko (sun). Mėgstu panikėms karts nuo karto ką neįprasto pagaminti, juolab, kai jos serga. Taip taip, sėdi abi, kosėja ir sloguoja visą dieną, todėl ryt eisiu joms vaistų pirkti. O juk ryt poryt ar kažkada ten didelę pūgą pranašauja, tai išeisiu vaistų pargabenti kaip koks Balto..:)

Norėjau kažkada papasakoti apie savaitgalį vieną ir tai, koks smagus ir kupinas įvairios veiklos jis buvo, bet kad jau tiek laiko praėjo..o dabar laukia gana sunki savaitė su visokiais atsiskaitymais prieš sesiją, tai žiū, gal turėsim pirmąją tokią sunkią sunkią savaitę per šį pusmetį. Laimei, kad bent jau abiejų pristatymų temos pačiai atrodo tikrai įdomios, tad gal po atsiskaitymų ir čia kokią santrauką padarysiu.

Gal gali man kas nors paaiškinti, kodėl būtina jau penktadienį užkimšti 2/3 kriaukles? Ypač, jeigu žinai, kad virtuvę tik pirmadienį sutvarkys?! 

tukas

Apie gražius dalykus

+ Komentarų kol kas nėra
What's up?
Aš štai naudojuosi internet explorer'iu, nes skolinuosi Voverės komputerių. Kodėl? Ties čia prasideda tie visi geri pastarųjų dienų dalykai!
Pirmiausiai funkcionuoti atsisakė mano mažylio hard'as (penktadienio vakare, kad dar visą savaitgalį tiesiog turėčiau pralaukti...). Užtat išnešiau jį vargšą pas dėdes remontui, kuris, kas labiausiai neramina, nežinia, kiek truks, ir nežinia, ar/kiek kainuos. Po to... po to buvom Tribute Depeche mode renginy, kur girta merga alumi apliejo mano ir Tuko tašes, o ir apskritai... Bet apie tuos reikalus vėliau. Dar su Tuku norėjom nusipirkti bilietus į Beardyman koncertą, kol dar nepabrango, bet kol grįžom iš paskaitų, jie jau buvo pabrangę ir apskritai jų tą vakarą nenusipirkom, nes aš sugebėjau užblokuoti savo internetinę bankininkystę. Kelios minutės po to, nutraukiau kelnių užtrauktuką, kas buvo smulkmena, bet tą akimirką nuoširdžiai damušė nervų sistemą.
O dabar ką? O dabar nieko, sėdžiu viską susitvarkius, nervų sistemą irgi beveik, kambary šalta, už lango balta ir Tukas, įtariu, tik ką užsnūdo.
Bet iš esmės buvo ir gerų dalykų šiom dienom, o tiksliau - renginių.
Seniausiai, atrodo, vyko ilgai lauktas God is an Astronaut koncertas, katras buvo praėjusį ketvirtadienį Lofte. Žmonių buvo daug, nebuvo nei apšildančios grupės, nei jokių DJ, anei prieš, anei po koncerto, todėl atrodo, kad renginys buvo labai trumpas (šiaip bendrai paėmus, ir buvo). Nors apskritai buvo gražu, negaila tų visų 40lt, kurie iki tol buvo didžiausia kaina, kurią teko suplot už koncertą (neskaitant red hot'ų ir depešų, bet čia jau renginiai visai iš kitos serijos).
Kitą vakarą, vėlgi tam pačiam Lofte vyko Tribute Depeche mode renginys. Iš pradžių galvojau, bus gera new wave fiesta, nes ir pirma grupė tokia visai smagi buvo, ir žmonės dar nespėję prilupti iki šlykštumo lygmens. Publika buvo daugiausiai tėvų amžiaus, bet negaliu sakyt, kad buvo netikėta. Apie antrą grupę aš nesakysiu nieko, ties ja ėmė žlugti new wave fiestos ir apskritai viso renginio įvaizdis, trečia grupė new wave'ą apskritai sunaikino, bet grojo neblogai, tad ant jų negaliu pykti. O tada - trampampam - į renginį atvyko visi Lemon Joy muzikantai išskyrus Igorį Kofą, kuris iš esmės (bent mano akimis) renginį apskritai pasmerkė. Žmonės ėmė skirstytis, nors viskas turėjo tęstis iki šeštos ryto. Mes pasitraukėm apie tris, kai buvo likę mažai adekvačių asmenų ir gyvybiškai svarbu buvo neužmegzti akių kontakto su tais prigėrusiais vidutinio amžiaus vyrais, katrie, vos pagavę tavo netyčia užmestą žvilgsnį, iš karto imdavo artintis kokiu keistu šokio žingsneliu. Gaila organizatorių, kuriuos taip pagaidino Kofas, gaila ir mūsų, kurie gavo mažiau nei tikėjosi. Ta vieta tikrai yra mačiusi geresnių renginių, bet aš sakau, kad visokiuose pabūvoti reikia. Tiesiog įdomi patirtis ir tiek.
Bet kokiu atveju ir bet kurį kartą, vienas iš geriausių dalykų yra tas, kad netoli Lofto stūkso Mindaugo maxima. Trečią nakties ji atstoja tikrą gyvybės gelbėtoją. Taip gavosi, kad pasistiprinusios tąnakt ėmėm ir pėsčios parėjom iki pat barakų. Gavosi kažkiek sutaupytų pinigų, apie dvylika kilometrų, skaudančios nugaros bei nušalusios kojos, bet buvo smagu. Ypač tai, kad centre naktį žmonės pasidaro tokie mandagūs, kad kas antras sveikinasi.

Dar vienas dalykas, kuriame tenka padalyvauti, tik jau nebe pramoginis, yra Informacijos Dienos. Tai toks tradicinis KomFak'o renginys, apie kurį, jeigu įdomu, pasiskaitysit gal kur nors čia. Buvau tik 5 paskaitose, nors galėjau nueti į 7, bet man buvo nuoširdžiai įdomu. Buvo ir tiesiog smagių, buvo ir rimtesnių dalykų. Apskritai šios ID buvo skirtos internetui, labiau orientuotos į socialinius tinklapius, todėl buvo nemažai kalbama apie trolinimą, kas apskritai yra įdomi tema dažnam interneto vartotojui. Prieš ID pradžią tikėjausi, kad paskaitų bus šiek tiek daugiau ir rimtesnių, bet ryt dar laukia after'is ir DJ Mamania, todėl negaliu skųstis.

Dar ką pastebėjau, kad Panevėžy nebūdavo taip slidu, kaip Vilniuj. Turiu įtarimą, kad traumatologinis net skamba šiom dienom. Ir aš neturiu žieminių batų.

Gerų dienų,
Katinas

Buitinė meditacija

+ 1 komentaras
Gal kažkur jau minėjau (o tikriausiai minėjau), kad barake esu pasižymėjusi kaip indaplovė ir apskritai dažniausiai sutinkama virtuvėje kambario atstovė. Žmonės vis manęs klausinėja, kame čia šaknis, mat niekaip nesupranta, kad man buities darbai patinka. Pagaliau šiandien suformulavau konkretų paaiškinimą (nors kaži, ar kada nors jį panaudosiu).
Tarkim, plauni indus, o gal skuti bulves, ramiai sau, mechaniškai, mintys ima krypti kažkur kitur ir bac - tiesiog ima ir atsiveria prieš akis visa gyvenimo platybė ir amžinybės klodai! Mintys vis greitėja, spėji perbėgti pusę savo gyvenimo, dar ketvirtadalį kažkieno kito, pasipyksti su savim, susitaikai, surezgi keletą realybėje vargu ar įvyksiančių dialogų... Ir tada kitas bac - pagauni save su lėkšte ar bulve rankose ir nesupranti, valandą čia taip stovėjai ar dešimt minučių. Vis bandau į virtuvę pasiimti telefoną, kad galėčiau pasitikrinti, kiek laiko kažkur plaukiojau, bet bėda ta, kad, kai kraunuosi neštis reikalingus daiktus, jau būnu pradėjusi kokią egzistencialistinę mintį regzti ir visa kita pasimiršta. Tokia vat ta buitinė meditacija, kuri nutinka beveik kiekviename žingsnyje ir darbe.
O duše šiandien galvojau, kad visą gyvenimą norėčiau keltis aštuonios trisdešimt... Tai nėra šlykščiai ankstyva aštunta valanda, nėra ir jau kiek vėloka devinta, pats tas aukso viduriukas! Aišku, realistiškai žvelgiant į situaciją, nėra įmanoma, kad savo noru kelčiausi tokiu metu, juolab, kad neturiu tikslumo reikalaujančio tvarkaraščio. Kita vertus, puiku būtų taip save sureguliuoti - nereikėtų skubėti rytais. Tarkim, įtrauksiu tai į sąrašą dalykų, kuriuos savo gyvenime noriu tobulinti, bet to nedarau.
Radau šiandien ir dar vieną priežastį, kodėl gerai gyventi ne vienam ir ne su kažkuo, o su savais. Žiūrėk, vieną dieną išverdi arbatos ir prineši pyrago, o kitą dieną, kai guli lovytėj kamuojamas galvos skausmo, tau padaro tą patį.
Antrą vakarą baiginėju su Tuko atvežta aviečių užpiltine, kas man pačiai primena buitinio alkoholizmo užuomazgas, bet šitas daiktas mano pomėgių sąraše nuo pat pirmo gurkšnio šoktelėjo šalia tamsaus alaus (o tai yra daug, patikėkit). Ir kaip bus liūdna, kai tą menką butelaitį pribaigsiu...

Kai būnu viena namie arba su ausinėm, klausau Alexisonfire (čia pvz). Ir joptvai..., kokia gera grupė būtų, ir slėptis nereikėtų, jei nebūtų tos screamo dalies, katra jautresnių ausų žmogui gali pasirodyti nepakeliama, o kokiai babai greičiausiai skambėtų it šėtono klyksmas. Bet bet bet... Dažnai juk ir mano numylėtas Dallas Green'as dainuoja!

Tai vat, būkit laimingi, sveikatingi, ruoškitės artėjančiai žiemai ir jos sesijai, nepameskit laidų, nusivalykit dulkes ir miegokit namie.

Labanakt,
Katinas

Jei nesimiega naktimis

+ Komentarų kol kas nėra
Man atrodo, radom su Katinu pramogą naktims, kai nesimiega - liptį į šešioliktą aukštą. Žiū, taip kiekvieną naktį ir greitai turėsim atkačialintas kojas, o gal ir su likusiais kaimynais iš aukšto susipažinsim, nes kai kurie antrą nakties irgi lipa iki barako viršaus, god knows why. Visgi, kai net po tokių linksmybių nesinori miego ateini čia ir pradedi ką nors pasakoti.
 
Vakar va Voverę su gimtadieniu sveikinom


ir ėjom kartu į Coldplay koncertą forum cineme, nes Voverei labai patinka Coldplay. Pati jų beveik neklausau, bet verkiau labiausiai, nes ten tooooks gražus koncertas buvo ir taaaaaip gražiai kalbėjo tuose intarpuose. Kaip tik sakiau prieš koncertą, kad kuo labiau stumsiu, tuo labiau man patiks, tai taip ir buvo, o stūmiau tai dėl pačios koncerto idėjos kino teatre..įtariu, kitą kartą irgi eičiau, jei kokia įdomesnė grupė būtų.


O dabar va bandėm su Katinu rasti būdą, kaip naktį susišnekėti ir netrukdyti Voverei miegoti, tai per skypą susiskambinom ir susirašinėjom kaip senais gerais laikais. Pasirodo, nekoks būdas, nes pastaroji vis tiek visą laiką nemiegojo ir mes vis dar jai trukdom. Man atrodo, prastos mes kambariokės, prastos..todėl einam miegoti, ar bent jau pabandyti nekrizenti be sustojimo :(
 
Katinas eilėraštuką apie mus sukūrė:
jaunos kurbos tralialia, mes gyvename trise
valgom bulves ir dešras, daužom chebrai per kupras

Tukas

Blogger Tag / Mūsų bendri klausimai

+ Komentarų kol kas nėra
Kaip matėt, sudalyvavom čia tokiam žaidime ir dabar rodom savo kartu sugalvotus klausimus bei sąrašą tų, kam perduodam šią esatafetę. Šita dalis buvo įdomiausia. :D

Žaidimo taisyklės atrodo taip:
  1. Kiekvienas už'tag'intas žmogus turi parašyti 11 faktų apie save,
  2. Jie turi atsakyti į 11 klausimų, kuriuos pateikė tave užtaginęs blogg'eris,
  3. Jie turi sugalvoti 11 klausimų kitiems blogg'eriams,
  4. Jie turi už'tag'inti 11 blogg'erių, kurie turi sekėjų mažiau nei 200,
  5. Blogg'eriai turi būti perspėti,
  6. Jokių atgalinių tag'ų (nors mes tai nieko prieš atsakyti į smagius ir įdomius klausimus)
O dabaaaaar..fanfaros ir vienuolika mūsų klausimų!
  1. Koks jūsų mėgstamiausias interneto memas?
  2. Ar vis dar laukiate laiško su pakvietimų į Hogvartsą? Jei taip - argumentuokite, jeigu ne - argumentuokite.
  3. Jeigu būtumėte bendrabučio apsauginis, ką darytumėte išgirdęs mylėjimosi duše garsus?
  4. Prieš save matote tris užsikimšusias kriaukles: vienoje barzdos plaukai, kitoje sriuba, trečioje kavos tirščiai. Kuria kriaukle naudositės? Argumentuokite.
  5. Ar jūs plaunate rankas išėjęs iš tualeto? Jeigu taip - argumentuokite, jeigu ne - gėdykitės.
  6. Ką darytumėte, jei užsitrenktumėte šešiolikto aukšto balkone ir neturėtumėt telefono?
  7. Ar žiūrite laidą "Radži ieško žmonos"? Jei ne - argumentuokite, jei taip - už kurią būsimą nuotaką sergate?
  8. Kaip išnaikinti pelėsius? Prašome pateikti kuo daugiau būdų.
  9. Jeigu būtumėt veidrodis, ką pasakytumėt sau iš ryto?
  10. Ar žaidėte slenderį? Jeigu taip - papasakokit įspūdžius, jeigu ne - pažaiskite tamsoje ir įspūdžiais pasidalinkit.
  11. Kur atsisėdęs dažniausiai grūzinatės, kai prabundate ne namie? Kodėl?
    Labai rimtas papildomas klausimas:
  12. Team Jacob ar team Edward?

Mūsų tagai keliauja pas:
  1. http://jacksdanielisfromnewyork.blogspot.com/
  2. http://urtesvirtuve.blogspot.com/
  3. http://hashisher.blogas.lt/
  4. http://exciter-blog.blogspot.com/
  5. http://smiling-hedgehog.blogspot.com/
  6. http://trulyrandompieces.blogspot.com/
  7. http://viotralialia.blogspot.com/
  8. http://www.itisrue.blogspot.com/
  9. http://biolaukaibl.blogspot.com/
  10. http://simonairagne.blogspot.com/
  11. http://fuera-dolor.blogspot.com/
Let's play a game!

Blogger tag / Tukas

+ Komentarų kol kas nėra
Muahahah, pirmą kartą dalyvauju tokiame bloggerių rengiamame žaidime, bet va pasitarėm su kambariokėm, kad imsim ir išimtį padarysim! Tag'ą gavom iš wawa.

Į klausimus atsakymai:
  1. Nekaltybė iki 18 metų. Merginos gali ją prarasti - smagus potyris, patirties įgavimas, normalus dalykas ar turėtų ją išsaugoti, kaip savo moralės lygio parodymą? Ar visa tai priklauso su kuo ją prarasi?Man tai atrodo, kad čia kiekvieno žmogaus reikalas, nors pirmas kartas, tai tikrai ne šiaip su bet kuo turėtų būti, nes vis tiek visada jį atsiminsi kaip pirmą. Amžius jau toks slidus dalykas..šlykštoka žiūrėti, kaip penkiolikmetės bando suaugusias labai vaidinti, bet aštuoniolika, tai labai plona riba. Sulaukęs jų staiga netampi kitokiu.
  2. Lietuvis, kuriuo žaviesi arba net kurį galėtum laikyti savo autoritetu?
    Autoritetų apskritai nedaug turiu..bet va pirmas žmogus į galvą šovęs, buvo Artūras Zuokas ir ne dėl to, kad jis mano autoritetas, bet tiesiog žaviuosi jo sugebėjimu gražiai prie žmonių prieiti, ypač jaunų.
  3. Manai, kad atostogos Turkijoje yra tapusios savotiška mada ir tai jau ganėtinai subanalėję ar tai vis dar geras poilsis tam tinkančioje šalyje?
    Manau, kad Turkija prieinama turistams, dėl to ten daug kas ir važiuoja, juk nevažiuotų į kokią Kubą, jei tai būtų mados reikalas, bet per brangu :D Asmeniškai, nevažiuočiau į Turkiją dėl vietinių, nemėgstu, kai žmonės į akis lenda.
  4. Įvardink, tavo nuomone, gražiausią žmogaus dešimtmetį (Pavyzdžiui „nuo keturiasdešimties iki penkiasdešimties metų") Kodėl taip pasirinkai?
    Nuo 20ies iki 30ies. Toks viduriukas tarp plevėsos ir rimto rimtesnio žmogaus atrodo. Buvau čia neseniai su tokiais arti trisdešimties ir pagalvojau, kad viskas čia normaliai, dar nemažai laiko liko, kad smagiai gyventi galėčiau.
  5. Koks žmogus yra labiausiai pervertintas? Vardu ir pavarde pasakyk tai, kas pirmiausia šovė į galvą.
    Uspaskis, nu nes tiek žmonių patikėjo jo pasaka..kyla tik vienas klausimas, KODĖL?!
  6. Ar tiesa, jog kad ir kaip mylėtum žmogų, metams bėgant meilė išblėsta, ir jei jie vis dar kartu, tai tik dėl šeimos, pagarbos, kitokio gyvenimo neįsivaizdavimo ir išskaičiavimo? Kodėl?
    Nežinau, kaip ten tiksliai būna, bet norėčiau tikėti, kad tai melas.
  7. Lietuvoje krepšinis yra pernelyg iškeltas, taip užmirštamos kitos svarbios sporto šakos ar gera jo dabartinė padėtis, kuri garsina mūsų šalį pasaulyje?
    Truputį juokinga stebėti, kaip per čempionatus visi didžiausiais fanais virsta ir krepšinį religija vadina (akivaizdu, jog žmonės truputį nesupranta, kas išvis ta religija yra), bet iš dalies gerai, kad yra toks tikslus dalykas, kuris reprezentuoja Lietuvą pasaulyje.
  8. Ar fotografijai ištobulėjus iki dabartinio lygio, dailės menas tampa nebereikalingas? Ar tiesiog pasikeičia jo reikšmė?
    Aišku, kad ne! Dailė yra ta saviraiškos priemonė, kur gali fantazuoti į valias, realybę pamiršti. Žinoma, atsiradus fotografijai, pasikeitė jos pobūdis, bet nemanau, kad tai blogai, o tam, kad galėtum pavaizduoti viską taip, kaip nori, turi ir to realizmo pasimokyti.
  9. Ką pirmiausia paminėtum charakterizuodamas(a) save?
    Turiu kreivas kojas, mama sakydavo, kad būčiau puiki jojikė. :D
  10. Pasirink ir įvardink tik vieną filmą, kurį, tavo nuomone, turėtų pamatyti kiti. Kodėl pasirinkai būtent jį?
    The Diving Bell And The Butterfly, nes šiandien kaip tik apie jį per anglų kalbėjau, todėl ir atsiminiau pirmą. Ir šiaip, geras ir gražus filmas.
  11. Kodėl rašai blogą?
    Nes yra smagu turėti, kur mintis išlieti, o per tiek metų dar ir įprotis išsivystė.
 
Ir vienuolika faktų apie mane:
  1. Valgau naktimis,
  2. Mėgstamiausia vieta kambaryje - lova,
  3. Kažkokiu būdu pamėgau tamsų alų, tik jį dabar ir geriu,
  4. Studijuoju mistinę specialybę,
  5. Visada nudžiungu, kai randu man paliktą raštelį,
  6. Labai retai skubu, net jei ir vėluoju,
  7. Mano daiktai turi būti savose vietose,
  8. Vakarais dažnai durnius užeina, tada trukdau draugėms miegoti,
  9. Dažnai verkiu per filmus, o kaip šiandien išsiaiškinau, ir per koncertus, žiūrimus tiesiog kino teatre,
  10. Paniškai bijau išsimušti dantis ir dažnai įsivaizduoju, kaip tai įvyksta,
  11. Tik barake vaikštau su timpomis.
Tukas

Blogger tag / Katinas

+ Komentarų kol kas nėra
Tukas sako, kažkas mus paskyrė padalyvauti žaidime. Gerai, padalyvausiu.
Atsakinėju į klausimus iš blog'o http://wawagnija.blogspot.com:

1) Nekaltybė iki 18 metų. Merginos gali ją prarasti - smagus potyris, patirties įgavimas, normalus dalykas ar turėtų ją išsaugoti, kaip savo moralės lygio parodymą? Ar visa tai priklauso su kuo ją prarasi?
Keista klausimo formuluotė... Aš manau, čia jau kiekvienos merginos reikalas, kada ją prarasti. Ir turbūt svarbiausias veiksnys vis dėlto būtų "su kuo".

2) Lietuvis, kuriuo žaviesi arba net kurį galėtum laikyti savo autoritetu? (įvardink gyvą žmogų)
Sakyčiau, Marcelijus Martinaitis. Žaviuosi jo poezija, o ir kai kurie jo požiūriai, kiek teko skaityti, man artimi. O autoritetų aš neturiu :)

3) Manai, kad atostogos Turkijoje yra tapusios savotiška mada ir tai jau ganėtinai subanalėję ar tai vis dar geras poilsis tam tinkančioje šalyje?
Nemanau, kad čia mada, tiesiog Turkija siūlo atitinkamas galimybes, kurios pritraukia daug turistų.
 
4) Įvardink, tavo nuomone, gražiausią žmogaus dešimtmetį. (Pavyzdžiui „nuo keturiasdešimties iki penkiasdešimties metų“) Kodėl taip pasirinkai?
Čia jau kaip kam gyvenime pasiseka arba nepasiseka. Tarkim, įsivaizduojant tą "tvarkingą" gyvenimą, tai gal tarp trisdešimties ir keturiasdešimties, tas jaunos šeimos gyvenimas ir kiti panašūs dalykai. Nors turiu įtarimą, kad tarp dvidešimties ir trisdešimties irgi būna labai neblogi meteliai. Pabandysim - sužinosim :)
 
5) Koks žmogus yra labiausiai pervertintas? Vardu ir pavarde pasakyk tai, kas pirmiausia šovė į galvą.
Sėdžiu ir mąstau dabar, kas čia man toks nepatinka... Jokia pavardė į galvą neateina. *išeina tepti kambariokėms sumuštinių ir pagalvoti, ko nemėgsta*
Gal Maironis... (ne ne, juokauju) Galvoju, Juozas Erlickas tikriausiai. Ne tai, kad nieko gero jis nėra parašęs, bet man atrodo, kad kartais tiesiog blevyzgoja ir jį vis tiek gerai vertina.

6) Ar tiesa, jog kad ir kaip mylėtum žmogų, metams bėgant meilė išblėsta, ir jei jie vis dar kartu, tai tik dėl šeimos, pagarbos, kitokio gyvenimo neįsivaizdavimo ir išskaičiavimo? Kodėl?
Ne, nemanau. Aišku, vyksta įvairūs virsmai, kažko daugėja, kažko mažėja, bet meilė - ne aistra, neišgaruos. Draugų juk neimi ir nenustoji mylėti taip tiesiog.

7) Lietuvoje krepšinis yra pernelyg iškeltas, taip užmirštamos kitos svarbios sporto šakos ar gera jo dabartinė padėtis, kuri garsina mūsų šalį pasaulyje?
Labai jau sumaltas klausimas. Taip, Lietuvoje krepšinis iškeltas, bet, manau, taip yra dėl to, jog kažkuriuo metu būtent šios srities pasiekimai garsino mūsų šalį. Kitos sporto šakos primirštos, bet jeigu bus sulaukta gerų rezultatų, jos irgi populiarės. Dėl dabartinės krepšinio situacijos nieko labai konkretaus pasakyti negaliu, nesidomėjau, bet kažką viena ausim girdėjau, kad jauni krepšininkai skynė laurus, gal bus gerai.

8) Ar fotografijai ištobulėjus iki dabartinio lygio, dailės menas tampa nebereikalingas? Ar tiesiog pasikeičia jo reikšmė?
Aišku, kad reikalingas, o reikšmė irgi pasikeičia tik iš dalies. Man ir dabar malonu pažiūrėti į dailiai nutapytą realistinį paveikslą, nors tą patį buvo galima ir nufotografuoti. Tai gana skirtingos meno šakos ir, manau, menkai jos tesikerta.

9) Ką pirmiausia paminėtum charakterizuodamas(a) save?
Į galvą šovė plaukai. Tai plaukus.

10) Pasirink ir įvardink tik vieną filmą, kurį, tavo nuomone, turėtų pamatyti kiti? Kodėl pasirinkai būtent jį?
Retai filmus težiūriu ir retai kuris man patinka, todėl niekam nieko nerekomenduosiu. Ai, nors pažiūrėkit Disnėjaus "Liūtą karalių", mano mėgstamiausias vaikystės filmukas.

11) Kodėl rašai blog'ą?
Nes kažkada seniai pradėjau rašyti ir dabar tiesiog turiu įprotį kartais taip reikšti mintis.

11 faktų apie mane:

1) Dažnai uždavinėju netaktiškus klausimus (ypač bičams, chochocho);
2) Kairiarankė;
3) Norėčiau turėti violetinę plaukų sruogą;
4) Mėgstu plauti indus ir šiaip visokie ruošos darbai visai patinka;
5) Mėgstu alų, bet tik tamsų;
6) Labai mėgstu kavą, o arbatos beveik visai negeriu;
7) Kai mintys netelpa galvoje, einu pasivaikščioti;
8) Lydausi dėl gražių vyrų kaklų;
9) Esu linkusi pasitikėti žmonėmis ir nepasitikėti šaltiniais;
10) Kai buvo 14, labai norėjau groti būgnais. Neišmokau, bet užtat labai žaviuosi būgnininkais. Dabar norėčiau groti bosine gitara, bet nesimokau, užtat žaviuosi ir bosistais;
11) Mėgstu spalvotus džinsus, batus dideliais padais (bet ne platformom) ir neišaugu iš džempukų.

Tai va tiek va gi nagi va gi na. Einam mislyt kam nors kitam klausimų.

Blogger tag/ Voverė

+ 1 komentaras
1) Nekaltybė iki 18 metų. Merginos gali ją prarasti - smagus potyris, patirties įgavimas, normalus dalykas ar turėtų ją išsaugoti, kaip savo moralės lygio parodymą? Ar visa tai priklauso su kuo ją prarasi?
Beveik visais atvejais, svarbu su kuo.

2) Lietuvis, kuriuo žaviesi arba net kurį galėtum laikyti savo autoritetu? (įvardink gyvą žmogų)
Du mano dėstytojai, kurie gerai įspiria į šikną, verčia dirbti dirbti dirbti ir pasiekti nors truputį tiek, kiek pasiekė jie patys. Tai Romas Sakadolskis ir Berta Tilmantaitė (Dėstytojai, jei kada skaitysit, tai nesijuokit..)

3) Manai, kad atostogos Turkijoje yra tapusios savotiška mada ir tai jau ganėtinai subanalėję ar tai vis dar geras poilsis tam tinkančioje šalyje?
Kad ir kur atostogautum – Pietų Afrikos Respublikoje, Grenlandijoje ar Vilkaviškyje, su gera kompanija ir puikia nuotaika atostogas gali pasidaryti tokias superduperultramegastrong poilsiaudamas BET KUR. O Turkija, kad ir kaip banalu yra, žmonės ne šiaip sau ten važiuoja – kultūriniai skirtumai yra tokie aiškūs, o ir pasiekti juos galima greitai ir lengvai.

4) Įvardink, tavo nuomone, gražiausią žmogaus dešimtmetį. (Pavyzdžiui „nuo keturiasdešimties iki penkiasdešimties metų“) Kodėl taip pasirinkai?
Nuo 25 iki 35, nes mamytė pinigų nebeperveda ir gali savo naujiems namams pats šakutes pirkti, arba po pasaulų vojažinti ir visiems dėl to dolampiečki.

5) Koks žmogus yra labiausiai pervertintas? Vardu ir pavarde pasakyk tai, kas pirmiausia šovė į galvą.
Vardu ir pavarde? O jei jis save pagūglins ir nuliūs labai..? Ai, ai, kokia nemaloni situacija būtų. Bet turbūt pasakyčiau, kad tai Andrius Mamontovas.

6) Ar tiesa, jog kad ir kaip mylėtum žmogų, metams bėgant meilė išblėsta, ir jei jie vis dar kartu, tai tik dėl šeimos, pagarbos, kitokio gyvenimo neįsivaizdavimo ir išskaičiavimo? Kodėl?
Manau, kad labai sunki klausimo formuluotė ir pats klausimas.. Manau, kad taip neturėtų būti. Bet yra. Ir labai dažnai.

7) Lietuvoje krepšinis yra pernelyg iškeltas, taip užmirštamos kitos svarbios sporto šakos ar gera jo dabartinė padėtis, kuri garsina mūsų šalį pasaulyje?
Lietuvos krepšinio rinktinės padėtis Lietuvoje pavydėtina ir siektina bet kokios sporto šakos atstovams, bet tik patys tikriausi fanai žino kaip sekasi Prienų komandai, ar koks žaidėjas šią savaitę naudingiausias LKL. Taigi, sakyti, kad tik krepšinis yra per daug iškeliamas negalėčiau, nes iškeliama tik jo dalis. Na, bet šiaip, tai tikra tiesa, kitos sporto šakos, yra pamirštamos ir užgožiamos.
8) Ar fotografijai ištobulėjus iki dabartinio lygio, dailės menas tampa nebereikalingas? Ar tiesiog pasikeičia jo reikšmė?
Dailės menas visada buvo ir bus be galo reikalingas. Tik fotografija tą darbą padaro šiek tiek kitokį, bet tikrai ne blogąją prasme, manau, kad ji tik suteikia dar daugiau galimybių pasireikšti menininkui ir išbandyti kitas meno technikas.  

9) Ką pirmiausia paminėtum charakterizuodamas(a) save?
Man tai čia klausimas nelabai aiškus, bet aš atsakysiu taip kaip suprantu. Man atrodo, kad mane labiausiai charakterizuoja mano balsas.

10) Pasirink ir įvardink tik vieną filmą, kurį, tavo nuomone, turėtų pamatyti kiti? Kodėl pasirinkai būtent jį?
Dabar tai turbūt ‚The Bang Bang Club‘, nes reikia žinoti, kokiam pasaulyje gyvename. (Bet šiaip, mano nuomonė turbūt pasikeis praėjus 3 minutėms po šito įrašo publikacijos.. )

11) Kodėl rašai blog'ą?
Nes tai puikus būdas lavinti savo rašymo įgūdžius.
Štai čia buvo atsakymai į WaWa klausimus.

o čia 11 faktų apie mane:

1. Sunkiausias darbas ryte - išsirinkti, ką apsirengti
2. Dievinu sluoksniuotas bandeles.
3. Studijuoju žurnalistiką.
4. Grįžusi į Panevėžį stengiuosi visada nueiti biblioteką.
5. Užmiegu ant kairio šono.
6. Bijau vorų
7. Belenkaip bijau didelių vandens telkinių
8. Galiu klausyti vienos dainos non stop kelias savaites
9. Vakar (11.13) buvo mano gimtaaadienis
10. Mėėėėgstu šokti
11. Anksčiau buvau ryža.

Taigi, čia ir buvo mano debiutas šiame bloge, kurio prisijungimo kodą sužinojau prieš maždaug 15 minučių, nepaisant to, kad Katinas ir Tukas parašė po kelis įrašus. ... Nei gėdos, nei moralinio veido. ..
Bučkis 
Voverė

Rimtos studentės rimtai laiką leidžia

+ Komentarų kol kas nėra
Kai pirmadienį turi tik vieną paskaitą nuo trečios, gali visiškai laisvai mėgautis pilnu savaitgaliu, net tuo daug kam baisiuoju sekmadieniu. Mokykloje niekada taip negalėjom!
 
Šiandien mūsų kambarį aplankė žaidimų nuotaika, t.y. visos užsimanėm kokius kompiuterinius žaidimus pažaisti. Va Katinas iki vėlumos septintą Harį Poterį kapojo, sakė, grafika tokia gera, kad net matosi, kaip apsiaustas plevesuoja..Voverė irgi Poterį atsisiuntė. Galvojau ir aš, ką čia pažaisti. Simsų (niekad neslėpiau, kad juos mėgstu, jūs gal tik neklausėt manęs apie juos!) kaip ir nesinori, nes tada galima bus atsisveikinti su visu aplinkiniu pasauliu mažiausiai kelioms savaitėms, visi online žaidimai nelabai traukia, tai tiesiog..prisiminiau, ką anksčiau labai mėgau! Kažkada žaisdavom su broliu tokį seną gerą crazy taxi 3, važinėdavom ten kaip pakvaišę, žmones gąsdindavom, prekystalius vartydavom ir žodžiu, kažkada jau čia bandžiau juos rasti, bet iš pradžių nelabai sekėsi, o paskui ir patingėjau, bet va štai šiandien - visai kitas reikalas. Čia gal kokios pasakiškos barako jėgos suveikė, nežinau, bet žaisti net ir po kelerių metų smagu! Grafika ne stebuklas, gliučina šviesos naktį kaip šiandien vanduo Užupy gliučino, bet užtat dar net vairuotojų frazes ir kai kuriuos miesto kelius prisimenu! Ryt reikės nepamiršti parašyti broliui ir pasigirti, kokį gėrį atkapsčiau. Dabar telieka, kad kokį gta ar heroes 3 pradėčiau vėl žaisti.. 
 


Ar pasakytumėt, kad šis klipas Lietuvoje filmuotas? Kai kultūros istorijos dėstytoja parodė jį ir paklausė, tai pagalvojau, kad taip ir bus, nes juk neklaustų šiaip sau, bet jeigu ne tai, tai būčiau nė nepagalvojus. Kanadiečių darbas, hipnotizuojanti daina ir vasariška Lietuva.
 
Gražaus pirmadienio!

Tukas

Kaip būna su draugais ir priešinga lytim

+ Komentarų kol kas nėra
Pirmiausia - sveikinu su (beveik) pirmuoju sniegu. Šiandien ryte visi net aiktelėjom pabudę, o truputį vėliau pasidžiaugiau balkone:
 
 
Pastarosiom dienom kliūna toks dalykas - žmogus mane pažįsta tiek, jog iš bet ko supranta, kad aš nervinuosi (nors gal tryliktiems metams kartu einant stebinti ir neturėtų). Tai lūpos per kietai sučiauptos, tai rankos ne taip sudėtos, tai šneku negerai... Ir ant viršaus to ano nervo tada kitas nervas griebia (nors toks labai saviironiškas, su šypsenėle) - tai matai, jau net tyliai ramiai pasinervinti nebegalima! Dabar telieka susigalvoti, ar čia gerai, ar blogai šitaip. Mažu geriau, kai žodžių nebereikia.

Su priešinga lytim būna visaip. Štai vienas variantas - krūvoje nepažįstamų žmonių, merginų daugumoje, vis tiek pirmiausiai gaunasi susibendrauti su vaikinais. Atsimenu, buvo filologų konkurse, dabar grupėje situacija kartojasi. Ir esmė ne kirkinimuose (man šitie baisiai nebūdingi, nemoku), tik kad ta pradinio bendravimo specifika dažniausiai būna kitokia ir man, tiesą sakant, daug priimtinesnė.
Dabar klausiu savęs, ar tarp draugių ir draugų yra skirtumas, o tiksliau, ar kai kuriomis temomis kalbant su draugais derėtų prisilaikyti didesnio santūrumo negu su draugėmis. Šiandien taip pamąsčiau, kad gal reikėtų bičų nebeklausti pvz. ar kasdien prausiasi ir ar jau želia barzda (ir dar daug, daug nepatogesnių)... Iš kitos pusės, turbūt nėra tokio dalyko, kurio saviems gražuoliams neatsakyčiau, jei jau būtų įdomu, bet šitai matyt priklauso nuo kiekvieno žmogaus atvirumo lygio.

Kažkada taip nutarėm su panom, kad yra blogai, kai klube kimba nesimpatiškas bičas, bet dar blogiau, kai kimba toks... geras. Mat abu vis tiek dėl to paties, bet tą nesimpatišką atstumti širdies neskauda, ko apie gerąjį nepasakysi. Vėliau iš šitos tezės kažkaip išplaukė, jog internetinės pažintys geriau negu klubinės - mat internetu jei ir susidomės, vis tiek neapgraibys - teks kalbėtis.

Dabar pradedu savu kailiu justi, kiek sėdėjimas prie bendro stalo yra magiškas dalykas. Niekada negalvojau, kad taip smagu yra kviesti pietų pas save į namus, kad ir bendrabučio kambary, bet prie savo stalo. O dabar dar ir žiema ateina - pats tas jaukumas. Reikės nusipirkti žvakių.

Katinas

kas iki šiol vaidino lėles, susirinkit

+ Komentarų kol kas nėra
Turbūt ironiška, kad pirmąjį įrašą į mūsų naująjį ir nuostabujį tinklaraštį rašau būdama visai ne barake, o tiesiog..namuose. Šiaip ar taip, tiesiog sveikinuosi su visais esamais ir būsimais skaitytojais! Jau kelias savaites vis galvojau, kaip čia vėl pradėti rašyti, lyg ir kažko naujo norisi, kai į pirmakursių gyvenimą įžengi..ir vieną vakarą taip šovė mintis, kad juk galim daryti bendrą kambariokių projektėlį! Muahahaha, kaip dievinu tokias staigiai į galvą šaunančias idėjas! 
Katinas savo studentiško gyvenimo įspūdžius jau papasakojo, papasakosiu ir aš visai greitai, o kol kas pasidžiaugsiu tuo, kad savaitgalį neteks matyti tokios virtuvės (žr. žemiau), kaip kad teko matyti visą praeitą savaitgalį. Nors ką čia, žaisti žaidimą "prisikask prie švaresnės kriauklės per burokėlių jūrą ir spėk indus išplauti, kol vanduo per kraštus nebėga" yra visai smagu, tik gal nelabai malonu. Bent kol neįpranti.

 P.S. sutvarkiau ką tik blogo šabloną ir jei matot kokių klaidų ar šiaip nesąmonių, sakykit - taisysim padėtį.

taip mes kartais gyvenam..


tukas

Apie tai, kas nauja

+ 1 komentaras
Turbūt daugelis blogerių sutiks, kad po ilgų rašymo metų sunku atsikratyti įpročio kartais galvoti taip, lyg kurptum naują įrašą. Ištryniau blogą, bet neilgai trukus ir vėl atsidarau naują...

Maždaug prieš pusantro mėnesio atsikrausčiau į Vilnių studijuoti (ir studentauti). Iš girdėtų pasakojimų ir ankstesnių apsilankymų, apie bendrabučius buvau susidariusi ne patį geriausią įspūdį. Apytiksliai taip - daiktų priversti kambariai, netvarkingi (ir neretai užknisantys) kambariokai, apšnerkšti tualetai, dušai ir virtuvės bei girti tūsovščikai kaimynai. Ir žinot, beveik niekas nepasitvirtino. Papunkčiui:

  • kambarys:
    Pradžia buvo gūdoka. Radom tuščių butelių kolekciją, daug varžtų sienose, o iš naudojimui tinkamų baldų - tris lovas. Šleikščiai žali tapetai puikiai derėjo prie ryškiai geltonų spintų (iš kurių net lentynos buvo paslaptingai dingusios), o lubas aplink lempą puošė kažkas panašaus į degimo žymes. Administratorius sakė, geras kambarys, anksčiau gyveno merginos...
    Po kelias dienas trukusių remonto ir švarinimosi darbų vieta tapo gyvenama. Tiesa, baldų neturėjom dar ilgai ir visus užsukusius linksminome ant grindų gulinčia lentyna-stalu ir rytietiškomis“ valgymo tradicijomis - viskas ant žemės. Galbūt iš dalies ir dėl to šiuo metu tam tiklsui turim nedidelį juodą staliuką ir pagalvėles - ir vietos nedaug užima, ir tradiciją išlaikom.
    Finalinis kambario variantas džiugina akį, o širdį glosto užsukusiųjų komentarai - atrodo, iš tiesų sugebėjom susikurti namus (o kai vakarais pavažiuoja stogas, vietos net ir pašokti užtenka...)
  • kambariokai:
    Gyvenimas taip jau suklostė, kad apsigyvenau su dviem draugėmis. Žmonės kalba, negalima taip daryti, nes susipyksi, bet ką jie supranta... Tiesą sakant, gyvenimas su draugėmis turi daugybę pliusų.
    Nuo pat pirmos dienos buvo daug lengviau tvarkytis su visais remonto ir daiktų reikalais (ir apskritai pats procesas tapo gana smagus). Kadangi visos esam iš tos pačios kompanijos, nekyla problemų dėl žmonių atsivedimo namo - vis tiek visi pažįstami. Apskritai buitis daug paprastesnė, kai jei ne žinai, tai bent jau nutuoki, ko nemėgsta ir ką mėgsta su tavim gyvenantys. Kartu gaminamės, tvarkomės, kažkur einam. Nereikia susidarinėti pareigų sąrašų. Ir jaukumas savaime atsiranda, kai atmosfera natūraliai draugiška.
    Aišku, gyvenimas nėra tobulas, ypač, kai esi pratęs turėti savo asmeninę erdvę, bet aš su ryškiais nepatogumais nesusidūriau.
  • bendra:
    Nėra taip blogai. Aišku, bendrabučio gyventojai nėra linkę ypač rūpintis bendrų patalpų švara ir kartais tenka pažaisti žaidimą išplauk indus, kol neprisipildė visos trys užsikimšusios kriauklės“, bet prie visko priprantama ir prisitaikoma. Iš pradžių ypatingai erzindavo bendra virtuvė - ramiai sau gaminiesi žmogus, o čia dar kažkas ateina, lyg ir reikia pasisveikinti, bet kad pirmą kartą žmogų matai... Dabar, kai visi jau bent iš veidų pažįstami, man visai patinka natūrali virtuvės socializavimosi terpė.
  • kaimynystė:
    Bendrabutis suteikia tikriausiai nepakartojamą galimybę pagyventi tarp jaunų žmonių. Kaimynų būna visokių, bet visokių (turbūt) ir reikia. Kai kas bent keletą kartų per savaitę ateina pasiskolinti degtukų ar aliejaus (o kai neateina, jau ir nerimauti pradedi) ir visada pakalbina, kitų net vardų nežinai ir nesi jokio bendro reikalo turėjęs... Čia pat pradedi pastebėti, kuo ir kiek smarkiai skiriasi vaikinų ir merginų buitis. Apskritai skųstis negali - žmonės gana geranoriški. Ramybės, kad ir kaip keista bebūtų, irgi netrūksta, tad tik gyvenk ir džiaukis.
O dabar išeikim už bendrabučio ribų.
Vilnius... Miestas, prigrūstas prisiminimų, kurie pirmomis dienomis vertė paranojiškai stebėti aplinką ir nedavė ramybės. Bet pamažu įgavau imunitetą.
Atrodo, kad vyksta pats miestas. Paskutiniai vakare ir pirmieji ryte troleibusai - sausakimši studentų.
Čia daug barų ir daug gražiai, bet panašiai atrodančių žmonių.
Vilnius mažas - gali du vakarus iš eilės skirtingose vietose sutikti tuos pačius žmones. Kartais net slegia, kad visur pilna pažįstamų.
Čia gražu, bet kartais trūksta gryno oro. Čia galima rasti veiklos bet kokiam skoniui. Apskritai miestas pateisina lūkesčius.

Pakeitus aplinką įdomu savy sekti nuolatinius kitimus ir virsmus. Rugsėjis su ne visada laimingais nutikimais, atrodo, truko visus metus... Dabartinė situacija keistoka - viskas neįtikėtinai pastovu ir savo vietose, o dėl to, ko trūksta - pati nieko negaliu padaryti. Kai kurie dalykai gyvenime vyksta tik savaime.

Katinas