La Barako Pasaka

Kaip būna su draugais ir priešinga lytim

+ Komentarų kol kas nėra
Pirmiausia - sveikinu su (beveik) pirmuoju sniegu. Šiandien ryte visi net aiktelėjom pabudę, o truputį vėliau pasidžiaugiau balkone:
 
 
Pastarosiom dienom kliūna toks dalykas - žmogus mane pažįsta tiek, jog iš bet ko supranta, kad aš nervinuosi (nors gal tryliktiems metams kartu einant stebinti ir neturėtų). Tai lūpos per kietai sučiauptos, tai rankos ne taip sudėtos, tai šneku negerai... Ir ant viršaus to ano nervo tada kitas nervas griebia (nors toks labai saviironiškas, su šypsenėle) - tai matai, jau net tyliai ramiai pasinervinti nebegalima! Dabar telieka susigalvoti, ar čia gerai, ar blogai šitaip. Mažu geriau, kai žodžių nebereikia.

Su priešinga lytim būna visaip. Štai vienas variantas - krūvoje nepažįstamų žmonių, merginų daugumoje, vis tiek pirmiausiai gaunasi susibendrauti su vaikinais. Atsimenu, buvo filologų konkurse, dabar grupėje situacija kartojasi. Ir esmė ne kirkinimuose (man šitie baisiai nebūdingi, nemoku), tik kad ta pradinio bendravimo specifika dažniausiai būna kitokia ir man, tiesą sakant, daug priimtinesnė.
Dabar klausiu savęs, ar tarp draugių ir draugų yra skirtumas, o tiksliau, ar kai kuriomis temomis kalbant su draugais derėtų prisilaikyti didesnio santūrumo negu su draugėmis. Šiandien taip pamąsčiau, kad gal reikėtų bičų nebeklausti pvz. ar kasdien prausiasi ir ar jau želia barzda (ir dar daug, daug nepatogesnių)... Iš kitos pusės, turbūt nėra tokio dalyko, kurio saviems gražuoliams neatsakyčiau, jei jau būtų įdomu, bet šitai matyt priklauso nuo kiekvieno žmogaus atvirumo lygio.

Kažkada taip nutarėm su panom, kad yra blogai, kai klube kimba nesimpatiškas bičas, bet dar blogiau, kai kimba toks... geras. Mat abu vis tiek dėl to paties, bet tą nesimpatišką atstumti širdies neskauda, ko apie gerąjį nepasakysi. Vėliau iš šitos tezės kažkaip išplaukė, jog internetinės pažintys geriau negu klubinės - mat internetu jei ir susidomės, vis tiek neapgraibys - teks kalbėtis.

Dabar pradedu savu kailiu justi, kiek sėdėjimas prie bendro stalo yra magiškas dalykas. Niekada negalvojau, kad taip smagu yra kviesti pietų pas save į namus, kad ir bendrabučio kambary, bet prie savo stalo. O dabar dar ir žiema ateina - pats tas jaukumas. Reikės nusipirkti žvakių.

Katinas

Komentarų kol kas nėra

Rašyti komentarą