Buitinė meditacija

Gal kažkur jau minėjau (o tikriausiai minėjau), kad barake esu pasižymėjusi kaip indaplovė ir apskritai dažniausiai sutinkama virtuvėje kambario atstovė. Žmonės vis manęs klausinėja, kame čia šaknis, mat niekaip nesupranta, kad man buities darbai patinka. Pagaliau šiandien suformulavau konkretų paaiškinimą (nors kaži, ar kada nors jį panaudosiu).

Tarkim, plauni indus, o gal skuti bulves, ramiai sau, mechaniškai, mintys ima krypti kažkur kitur ir bac - tiesiog ima ir atsiveria prieš akis visa gyvenimo platybė ir amžinybės klodai! Mintys vis greitėja, spėji perbėgti pusę savo gyvenimo, dar ketvirtadalį kažkieno kito, pasipyksti su savim, susitaikai, surezgi keletą realybėje vargu ar įvyksiančių dialogų... Ir tada kitas bac - pagauni save su lėkšte ar bulve rankose ir nesupranti, valandą čia taip stovėjai ar dešimt minučių. Vis bandau į virtuvę pasiimti telefoną, kad galėčiau pasitikrinti, kiek laiko kažkur plaukiojau, bet bėda ta, kad, kai kraunuosi neštis reikalingus daiktus, jau būnu pradėjusi kokią egzistencialistinę mintį regzti ir visa kita pasimiršta. Tokia vat ta buitinė meditacija, kuri nutinka beveik kiekviename žingsnyje ir darbe.

O duše šiandien galvojau, kad visą gyvenimą norėčiau keltis aštuonios trisdešimt... Tai nėra šlykščiai ankstyva aštunta valanda, nėra ir jau kiek vėloka devinta, pats tas aukso viduriukas! Aišku, realistiškai žvelgiant į situaciją, nėra įmanoma, kad savo noru kelčiausi tokiu metu, juolab, kad neturiu tikslumo reikalaujančio tvarkaraščio. Kita vertus, puiku būtų taip save sureguliuoti - nereikėtų skubėti rytais. Tarkim, įtrauksiu tai į sąrašą dalykų, kuriuos savo gyvenime noriu tobulinti, bet to nedarau.

Radau šiandien ir dar vieną priežastį, kodėl gerai gyventi ne vienam ir ne su kažkuo, o su savais. Žiūrėk, vieną dieną išverdi arbatos ir prineši pyrago, o kitą dieną, kai guli lovytėj kamuojamas galvos skausmo, tau padaro tą patį.

Antrą vakarą baiginėju su Tuko atvežta aviečių užpiltine, kas man pačiai primena buitinio alkoholizmo užuomazgas, bet šitas daiktas mano pomėgių sąraše nuo pat pirmo gurkšnio šoktelėjo šalia tamsaus alaus (o tai yra daug, patikėkit). Ir kaip bus liūdna, kai tą menką butelaitį pribaigsiu...

Kai būnu viena namie arba su ausinėm, klausau Alexisonfire (čia pvz). Ir joptvai..., kokia gera grupė būtų, ir slėptis nereikėtų, jei nebūtų tos screamo dalies, katra jautresnių ausų žmogui gali pasirodyti nepakeliama, o kokiai babai greičiausiai skambėtų it šėtono klyksmas. Bet bet bet... Dažnai juk ir mano numylėtas Dallas Green'as dainuoja!

Tai vat, būkit laimingi, sveikatingi, ruoškitės artėjančiai žiemai ir jos sesijai, nepameskit laidų, nusivalykit dulkes ir miegokit namie.

Labanakt,

Katinas