Kaip tikriausiai supratot, man jau baigėsi.
Sesijos rezultatai nėra stipendijos sėkmingumo, bet sėkmingi, tad užteks (kaip pirmam kartui).
Galvoju, iš pradžių papasakosiu, koks pokemonas man atrodo ta kultūros informacija ir komunikacija, vdrug kam nors iš abitūros įdomu. Bet būtent koks atrodo man, o ne koks iš tiesų yra ar turėtų būti.
Mūsų užduotis - kultūrinę informaciją suprantamai ir patraukliai iškomunikuoti plačiajai visuomenei. Apskritai turėtume būt paprasti komunikacijos specialistai, tiesiog truputį pakrypę į kultūrinę sritį, todėl darbas galėtų būti labai įvairus, kiekvienam pagal norus ir gebėjimus, nuo kultūros ministerijos iki turizmo informacijos centro.
Turėjom 6 dalykus: studijų įvadą, informacines ir komunikacines technologijas, komunikacijos įgūdžius, informacinį raštingumą, kultūros istoriją ir užsienio kalbą. Paskaitų tikrai nebuvo labai daug ir persitempti nuo mokslų nebuvo kur. Gal ir gerai, kai daugeliui reikia adaptuotis naujam mieste, naujuos namuos ir naujoje aplinkoje.
Truputį atskirai apie dalykus:
* Studijų įvadas - nesupratau, kodėl mes jį turėjom kaip atskirą paskaitą ir dar su daugiausiai kreditų. Nors kai dabar galvoju, tai tik teorinė dalis buvo keistoka. Jos tikslas lyg ir buvo supažindinti mus su universiteto sandara ir švietimo įstatymais. Dabar aš žinau, kas yra kamieninis ar šakinis padalinys ir kokie būna studijų tipai, bet nemanau, kad ateity tai bus labai naudinga. Iš kitos pusės, seminarai buvo visai įdomūs ir verčiantys pasistengti. Teko padirbėti ties kultūrinės institucijos strategija, universiteto idėja bei samprata ir panašiais dalykėliais. Iš to gavom šiek tiek viešo kalbėjimo. Geroji viso to dalis buvo tai, kad šitos dvi dalys vyko ne visą semestrą :D
Paskutinė studijų įvado sudedamoji dalis buvo pažintinė praktika - ketvirtadieniais lankydavomės įvairiose kultūrinėse institucijose ir paklausydavom, ką jie veikia ir kaip ten viskas vyksta (pvz. ŠMC, Nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Valdovų rūmai ir t.t.). Šita dalis dažniausiai būdavo visai įdomi ir pravarti, nes pasižiūrėdavom, kur patinka, kur ne, kur galbūt kada nors gyvenime galėsim atlikti praktiką, gal kažkas išsirinko, kur sieks ateity įsidarbinti.
* Informacinės ir komunikacinės technologijos - nedaug teorinių fotografijos pagrindų, šiek tiek apie laikmenas, spaudintuvus, skaitmeninimo priemones. Praktinė dalis - kažkiek darbo Adobe Photoshop, InDesign, Illustrator, Flash Professional, Google SketchUp programomis. Aišku, labai smarkiai jų neišsinagrinėjom, bet pagrindus davė, buvo visai įdomu darbuotis ir tie įgūdžiai, manau, būtų visai naudingi atitinkamomis situacijomis. Už tai, kad neidavom į paskaitais, niekas nemušdavo. Net nepastebėdavo, tiesą sakant. Svarbiausia, kad darbai būtų atsiskaityti laiku.
* Komunikacijos įgūdžiai - visapusiškai naudingas dalykas, nors teorinė dalis kartais prailgdavo. Pasimokėm apie verbaliką, neverbaliką, klausymą ir girdėjimą, viešąją kalbą ir t.t. Tikrai jaučiuosi šį tą naudingo įgavusi. Teorinės dalies buvo galima ir nelankyti (bet rekomenduoju lankyti), o pratybas lankyti būtina, kitaip gresia referatai.
* Informacinis raštingumas - teorija nuobodi, bet jos galima ir nelankyti, praktika visai įdomi ir rekomenduotina lankyti, nes už buvimą ir darbą paskaitoje labai gražiai byra kaupiamieji balai. Čia ne kompiuterinis raštingumas, o būtent informacinis. Paprastai kalbant, tai gebėjimas ieškoti, rasti, atrinkti, vertinti, panaudoti reikalingą ir tinkamą informaciją. Mokėmės apie šaltinių patikimumą, autorines teises, plagiatus ir visokius kitokius su tuo susijusius dalykus.
* Kultūros istorija - na, čia dalykas buvo labai savotiškas. Nuoširdžiai pasakysiu, per visą semestrą mažai ką sužinojau konkretaus, bet paskaita buvo mano mėgstamiausia. Nors dorai pagalvojus, visų bakalauro studijų nepakaktų apimti visą kultūrą, nes jos biesiškai daug :) Pažiūrėjom per paskaitas keletą filmų, parašėm keletą kūrybinių darbų (čia buvo labai neakademinė, bet miela ir nuoširdi dalis, o dar ir apie savo grupiokus šį tą sužinoti galėdavai), pakalbėjom ir apie baltų palikimą, ir apie Gediminaičius, ir apie UNESCO, ir dar apie begalę visokių dalykų. Prisirašėm daug filmų, kuriuos būtų įdomu pasižiūrėti. Paskaita būdavo paskutinė penktadienį, dėstytoja labai suprantinga, tai galėdavom ir savo norų pareikšti, o ji į juos atsižvelgdavo. Tokia dvasinio peno ir nuoširdaus bendravimo paskaita. Labai gaila, kad daugiau tokios nebeturėsim :)
* Užsienio kalba - apie šitą daug kalbėti negaliu, mat pati sėdėjau vokiečių, daugelis anglų, o dar pora žmonių - rusų kalboje. Vokiečių grupėje buvo balaganas, nes mes nykstanti rūšis, bet su anglų, kiek girdėjau, viskas daugmaž į temą.
Tai tiek apie dalykus. Nesigailiu dėl to, kad čia įstojau, o kitą pusmetį laukia daugiau paskaitų ir rimtesni dalykai, o tai irgi neblogai, kad ir kaip mums, jauniems, patinka dinderį mušti. Kartais pritrūkdavo konkretumo, bet čia ne mokykla, kur viską susmulkina ir sukiša tiesiai galvon. Jeigu kas galvoja apie šią specialybę, tai siūlau nenusigąsti, kad vadina bibliotekininkais, nes visai taip nėra (nors mes patys tai bajeriukus apie tai skaldom). Jeigu norėsis pas bibliotekas, nuo trečio kurso galėsit rinktis tą kryptį, jeigu ne, tai ne.
Čia mūsų kurso klasika.
Dėl gyvenimo bendrabuty, objektyviai irgi nieko pasakyti negaliu. Visi bendrabučiai, net aukštai labai skirtingi. Dažniausia situacija, atrodo, yra, kai į vieną kambarį atsikelia trys nepažįstami žmonės, du būna normalūs, o trečias ne.
Man šiaip viskas labai faina, mes gražiai susiremontavom, gražiai gyvenam ir viskas dažniausiai būna gražu.
Tai vat, tokios tokelės, mielos uogelės.
Likit sveiki,
Katinas
Komentarų kol kas nėra
Rašyti komentarą