La Barako Pasaka

Nesveikata ir nesusikaupimas

+ 1 komentaras
Ahoi hoi.
Taip jau buvo, taip nutiko, kad iš karto po pirmojo egzamino mane pradėjo kamuoti ligos. Gerklytė, temperatūra, viskas kaip turi būt, norint gerai pasiruošt egzaminams. Aš, aišku, kaip visada galvojau, kad mano imuniteto (ir coldrex'o) super galios viską sutvarkys ir iš tikrųjų, iš pradžių atrodė, kad einasi neblogai, kol vieną rytą atsibudau visa neprakvėpuojanti, daužta ir uždegimo lygio raudonumo akim.
Jau kaip ir aišku patapo, kad teks aplankyti vieną mano mėgstamiausių vietų - polikliniką. Kadangi žinojau vienintelę Antakalnio, tai po trečio egzamino į ją ir patraukiau, jau nusiteikusi ten pranuotykiauti visą dieną. Kaip tariau, taip ir padariau.
Apskritai po Panevėžio poliklinikos Antakalnio netarodo tokia ir baisi - gana erdvi, šviesi, o geriausias dalykas yra tie numerių aparačiukai kaip banke - naglos bobos neturi, kaip užlįsti. Prisirašiau (ir sumokėjau už tai visą litą), nuėjau visa tokia ligota laukti savo eilės ir nežinau, kiek būčiau laukusi, jeigu ne žinia, kad turiu temperatūros (tai mažu su ja visas dienas ir pravaikščiojau pati to nežinodama - daug ką paaiškintų). Tai visai greitai ten mane sutvarkė, pasakė, kad man sinusitas ir turbūt bronchitas, prirašė receptukų, tada priregistravo visokiems tyrimams ir iš kabineto išėjau tikriausiai su kokia dešimčia lapukų ir visiškai pasimetusi. Tada dar pora apsilankymų.
Okulistė buvo labai maloni moteriškė, žinočiau pavardę, tai visiems rekomenduočiau - ir dėl vaistų patarė, ir dėl sesijos tokioj būklėj nuoširdžiai užjautė. O tada įdomiausia dalis - plaučių švietimas. Kol laukiau savo eilės, pastebėjau tokį biesiškai gražų vaikiną, kuris, iš balto chalato sprendžiant, ten dirbo. Ir tada - o vargeli - įeinu aš šviestis plaučių, o ten, pasirodo, dirba ne kokia baisi boba, kaip įprastai būna tokiose vietose, o tas gražus vaikinas. Ir žinot, procedūra visiems vienoda - nusirengt iki pusės. Tada ir pagalvojau, kad geriau jau tam kabinete tūnotų kokia baisi boba, o ne toks, kuriam norisi pasiūlyt pačiam mane iki pusės nurengti...
Tai po to taip tokia susimėčius visa ir patraukiau namo, su visais laukimais ir tūnojimais praleidusi ten kokias keturias valandas.
Laimių laimė, kad vos kelios dienos praėjo, o mano kvėpavimo jau nebesigirdi kitam kambario gale, be to, pradėjau jaustis ir atrodyti daugmaž kaip žmogus.

O dabar linksmesnė dalis - kai ruošiesi egzam ir skaitai skaidres, kyla visokių asociacijų, dar jeigu kokia klaida pasimaišo...

Dargi, ruošiantis informacinio raštingumo egzaminui ir skaitant dėstytojos atsiųstą informaciją iššoko toks sakinys:
Tai užtat matyt šį pusmetį ir turėjom informacinio raštingumo kursą.

Dar buvo dalykas normalus, bet kažkaip smarkiai prajuokino. Rašė kažkur, kad reikia nuspręsti, kaip konspektuosiesi. Tai galvoju, na ką, aš paprastai konspektuoju sėdėdama ant grindų, Tukas ir Voverė - sėdėdamos ant kėdės. Bet gal būtų galima išbandyt dar ir kokių kitų alternatyvų, tarkim, konspektavimas sėdint ant uolos krašto ar žvelgiant mirčiai į akis - gal visai gerai išeitų.

Čia kaip aš įsiminiau, kokie būna studijų tipai, nusipiešusi du skirtingo charakterio tipelius:
O čia tiesiog bendrabučio natiurmortas su superkūl pikasos efektuku, kad meninę vertę pakelčiau:
Sėkmės,
Katinas

1 komentarai (-ų):

  1. jau norėjau rašyt tau,paklaust kaip sveikatėlė, bet paskaičiau ir nuoseklesnio nusakymo net negalėčiau besitikėt:)

    AtsakytiPanaikinti